Šiek tiek apie vaistinius produktus
Arbata
Arbatos tėvyne laikoma Kinija.
Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio pumpurų ir jaunų lapų. Juose yra rauginių medžiagų, kofeino, eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų, augalinių pigmentų. Arbata ypač vartojama dėl joje esančio kofeino, tanino bei aromatinių medžiagų.
Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos, mažiau- geltonoji ir raudonoji. Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų, žalioji- iš šutintų garu, geltonoji ir raudonoji- iš ne iki galo fermentuotų arbatmedžio lapų.
Arbata veikia stimuliuojančiai, nes joje yra kofeino. Ji gerina mąstymą, nuotaiką, atmintį, mažina nuovargį, didina darbingumą bei fizinį ir protinį aktyvumą. Ji skatina širdies veiklą, gerina šlapimo išsiskyrimą, didina arterinį kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles. Arbata palengvina migrenos priepuolį, rekomenduojama esant depresinėms būklėms, hipotonijai (sumažėjusiam spaudimui), pablogėjusiai atminčiai, sergant virškinimo sistemos ligomis. Arbata vartojama ir kaip išorinis vaistas esant saulės nudegimams (kompresai).
Tačiau ilgą laiką vartojant arbatžolių arbatą, gali atsirasti nemiga, dirglumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, rankų virpėjimas. Todėl verta pasinaudoti įvairių tautų, taip pat ir lietuvių, patyrimu ir virti aromatingas, švelnias savo krašto augalų arbatas, kurios taip pat turi gydomųjų sąvybių: ramina nervų sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą ir kt. Jose nebus kofeino, tačiau yra daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, fermentų, mikroelementų, organinių rūgščių, pektinų ir kt. Jos padeda gydyti daugelį susirgimų. Mūsų krašto augalus galima dėti ir į arbatos balzamus, mišinius ar naudoti kaip arbatų priedus.
Arbatą galima gerti 3 kartus per dieną. Tačiau atsargiai reikėtų ją gerti vakare ar prieš miegą. Nuo labai stiprios arbatos (10 kartų ar stipresnės) galima staigiai užmigti. Nepatartina gerti daug stiprios arbatos, nes šiuo atveju neigiamai veikia ne pati arbata, o didelis kiekis skysčių.
Kai kurie "mėgėjai" geria vadinamąjį "čifirą" - arbatos surogatą, kurį ilgai verda, garina, kad iš arbatžolių ekstrahuotųsi medžiagos, normaliai plikinant netirpstančios vandeny, o naudingi arbatos komponentai išgaruotų. Taigi "čifiras"- kenksmingas alkaloidų koncentratas, kuris ardo nervų sistemą ir neturi nieko bendro su arbata.
Arbatą reiktų gerti pakankamai karštą, tačiau ji neturi deginti. Gerti mažais gurkšneliais, palaikant burnoje ir paskanaujant. Tai padeda geriau pajusti arbatos skonį ir apsaugo nuo labai karšto gėrimo stemplę ir skrandį. Patartina arbatą išgerti per valandą nuo užplikinimo.
Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio pumpurų ir jaunų lapų. Juose yra rauginių medžiagų, kofeino, eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų, augalinių pigmentų. Arbata ypač vartojama dėl joje esančio kofeino, tanino bei aromatinių medžiagų.
Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos, mažiau- geltonoji ir raudonoji. Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų, žalioji- iš šutintų garu, geltonoji ir raudonoji- iš ne iki galo fermentuotų arbatmedžio lapų.
Arbata veikia stimuliuojančiai, nes joje yra kofeino. Ji gerina mąstymą, nuotaiką, atmintį, mažina nuovargį, didina darbingumą bei fizinį ir protinį aktyvumą. Ji skatina širdies veiklą, gerina šlapimo išsiskyrimą, didina arterinį kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles. Arbata palengvina migrenos priepuolį, rekomenduojama esant depresinėms būklėms, hipotonijai (sumažėjusiam spaudimui), pablogėjusiai atminčiai, sergant virškinimo sistemos ligomis. Arbata vartojama ir kaip išorinis vaistas esant saulės nudegimams (kompresai).
Tačiau ilgą laiką vartojant arbatžolių arbatą, gali atsirasti nemiga, dirglumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, rankų virpėjimas. Todėl verta pasinaudoti įvairių tautų, taip pat ir lietuvių, patyrimu ir virti aromatingas, švelnias savo krašto augalų arbatas, kurios taip pat turi gydomųjų sąvybių: ramina nervų sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą ir kt. Jose nebus kofeino, tačiau yra daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, fermentų, mikroelementų, organinių rūgščių, pektinų ir kt. Jos padeda gydyti daugelį susirgimų. Mūsų krašto augalus galima dėti ir į arbatos balzamus, mišinius ar naudoti kaip arbatų priedus.
Arbatą galima gerti 3 kartus per dieną. Tačiau atsargiai reikėtų ją gerti vakare ar prieš miegą. Nuo labai stiprios arbatos (10 kartų ar stipresnės) galima staigiai užmigti. Nepatartina gerti daug stiprios arbatos, nes šiuo atveju neigiamai veikia ne pati arbata, o didelis kiekis skysčių.
Kai kurie "mėgėjai" geria vadinamąjį "čifirą" - arbatos surogatą, kurį ilgai verda, garina, kad iš arbatžolių ekstrahuotųsi medžiagos, normaliai plikinant netirpstančios vandeny, o naudingi arbatos komponentai išgaruotų. Taigi "čifiras"- kenksmingas alkaloidų koncentratas, kuris ardo nervų sistemą ir neturi nieko bendro su arbata.
Arbatą reiktų gerti pakankamai karštą, tačiau ji neturi deginti. Gerti mažais gurkšneliais, palaikant burnoje ir paskanaujant. Tai padeda geriau pajusti arbatos skonį ir apsaugo nuo labai karšto gėrimo stemplę ir skrandį. Patartina arbatą išgerti per valandą nuo užplikinimo.
Kad gautume 100ml užpilo, reikia imti 10g susmulkinto augalo. Arbatų ar užpilų mišiniai sudaromi iš kelių rūšių pjaustytų ar smulkintų augalų. Paruošta žaliava sumaišoma su svorio dalimis, nurodytomis recepte. Jei gydytojas nenurodo kitaip, arbata iš vaistažolių ruošiama taip: 1 valgomas šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir paliekamas 20 min, atvėsinama ir nukošiama. Galima užpilą gaminti ir taip: uždengus indą dangteliu, pakaitinti jį 15-20 min verdančio vandens vonelėje. Taip pat žaliavą galima plikinti termose, paliekant ją 15-30 min, kad prisitrauktų. Jei kaitinant vandens vonelėje dalis skysčio išgaravo, nukošus jį reikia papildyti iki buvusio kiekio. Užpilą galima pasigaminti ir be vandens vonelės: susmilkintos augalo dalys užpilamos verdančiu vandeniu, pastatomos ant viryklės ir kaitinama iki užvirimo. Reikiamas kiekis gaunamas įpilant verdančio vandens.
Nuoviras gaunamas tokiu būdu: susmulkintas augalas užpilamas verdančiu vandeniu ir virinamas 20-30 min. verdančio vandens vonelėje arba ant silpnos ugnies. Vėsinamas 10-15 min., po to nukošiama ir pripilama kiek reikia virinto vandens.
Užpilai ir nuovirai genda, todėl geriausiai juos gaminti 1 dienai. Laikyti tamsioje vietoje arba šaldytuve, bet ne ilgiau kaip 3 paras.
Nuoviras gaunamas tokiu būdu: susmulkintas augalas užpilamas verdančiu vandeniu ir virinamas 20-30 min. verdančio vandens vonelėje arba ant silpnos ugnies. Vėsinamas 10-15 min., po to nukošiama ir pripilama kiek reikia virinto vandens.
Užpilai ir nuovirai genda, todėl geriausiai juos gaminti 1 dienai. Laikyti tamsioje vietoje arba šaldytuve, bet ne ilgiau kaip 3 paras.
Sultys
Šiandien gerai žinoma, vaisių, uogų ir daržovių sultys - tai ne tik vertingas maisto poduktas, bet ir gydomoji priemonė. Jų sudėtyje yra įvairių junginių, iš kurių svarbiausi yra vitaminai, fermentai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, pektinai, organinės rūgštys, cukrūs bei kiti biologiškai aktyvūs junginiai.
Nustatyta, kad sultyse yra beveik visų pagrindinių junginių, reikalingų žmogaus organizmui. Žmogaus organizmas sultis lengvai įsisavina. Jos gaivina, padeda išlaikyti ir atstatyti pašlijusią sveikatą. Sergant širdies ir kraujo apytakos ligomis, patartina gerti sultis, nes jų kalio druska skatina vandens išsiskyrimą ir palengvina širdies darbą. Prieš gydantis sultimis reikia pasitarti su gydytoju, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam.
Sultys gaminamos iš prinokusių vaisių, uogų, daržovių, jas spaudžiant ar ekstrakuojant. Vertingiausios yra sultys su minkštimu, nes į jas patenka visa valgomoji dalis. Tai pomidorų, morkų, šaltalankio, abrikosų, persikų, slyvų sultys.
Mažiau vertingos sultys su cukrumi. Sultys su minkštimu biologiškai ir kaip maistas yra daug vertingesnės. Į jas nerekomenduojama dėti cukraus. Pagamintos sultys vartojamos šviežios.
Sulčių galima gerti tiek, kiek norisi. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia gerti mažiausiai 600 gr. per dieną. Juo daugiau gersite sulčių, tuo greičiau pasieksite trokštamo rezultato. Sultys turi būti žalios, kad išsaugotų savo gyvybines, organines savybes. Jų nereikia virti, apdoroti, konservuoti ar pasterizuoti. Priešingu atveju visi enzimai sunaikinami, o atomai pavirsta neorganiniais arba negyvais atomais.
Sultys gaminamos iš prinokusių vaisių, uogų, daržovių, jas spaudžiant ar ekstrakuojant. Vertingiausios yra sultys su minkštimu, nes į jas patenka visa valgomoji dalis. Tai pomidorų, morkų, šaltalankio, abrikosų, persikų, slyvų sultys.
Mažiau vertingos sultys su cukrumi. Sultys su minkštimu biologiškai ir kaip maistas yra daug vertingesnės. Į jas nerekomenduojama dėti cukraus. Pagamintos sultys vartojamos šviežios.
Sulčių galima gerti tiek, kiek norisi. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia gerti mažiausiai 600 gr. per dieną. Juo daugiau gersite sulčių, tuo greičiau pasieksite trokštamo rezultato. Sultys turi būti žalios, kad išsaugotų savo gyvybines, organines savybes. Jų nereikia virti, apdoroti, konservuoti ar pasterizuoti. Priešingu atveju visi enzimai sunaikinami, o atomai pavirsta neorganiniais arba negyvais atomais.
Medus
Medus- tai saldi medžiaga, bičių pagaminta iš nektaringųjų augalų nektaro ir saldžiųjų išskyrų. Natūraliame meduje yra 75% angliavandenių (daugiausiai fruktozės ir gliukozės), baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų B6, K, E, H, folinės rūgšties, vitamino B2 (maždaug 16 kartų daugiau nei obuoliuose). Šių medžiagų kiekis ir medaus aromatas priklauso nuo nektaringųjų augalų rūšies ir klimato sąlygų, kuriose šie augalai auga, spalva- nuo geležies, karotino, chlorofilo, ksantofilo kiekio nektare (pvz., daugiau karotino turintis liepų medus yra geltonas, daugiau geležies turintis grikių medus- tamsiai rudas). Skiriamas iš vienos rūšies augalų (pvz., liepų, grikių) surinktas medus- monoflorinis ir iš daugelio rūšių - poliflorinis (pvz., pievų, kalnų medus). Monoflorinis medus kvapnesnis (pvz., liepų). Viržių medus turi nemažai baltymų. Ilgiau palaikytas medus susikristalizuoja, bet maistinė vertė nesumažėja. Medus- labai maistingas produktas. Organizmas jį lengvai pasisavina. Medus turi ir vertingų gydomųjų sąvybių. Jis stiprina organizmą, slopina uždegimą, malšina skausmą, mažina organizmo jautrumą, lenvina atsikosėjimą, laisvina vidurius, slopina mikrobų dauginimąsi (grikių medus labiau negu liepų ar viržių). Vartojamas esant įvairioms ligoms. Medų pravartu vartoti vietoj cukraus (per parą ne daugiau kaip 100 g.). Kartais medus gali sukelti alergiją.
Toli gražu ne kiekvienam sveikam ir ligoniui galima rekomenduoti medų ir kitus bičių produktus-pikį, duonelę, žiedadulkes, pienelį, vašką ir nuodus. Medaus inhaliacijos gali pakenkti bronchinės astmos priepuolių metu. Šio produkto turi vengti sergantieji plaučių emfizema bei cukriniu diabetu ir visi tie, kuriems medus sukelia alergiją. Yra duomenų, kad medus nevartotinas esant aukštai temperatūrai.
Ypatingai medus turtingas mineralinėmis druskomis ir mikroelementais (kalciu, kaliu, natriu, magniu, geležimi, fosforu, siera, jodu ir kt.). Tamsusis medus yra turtingesnis mineralinėmis druskomis, nors skanesnis yra šviesusis medus.
Kaip atskirti natūralų medų nuo medaus su priedais (cukrumi, krakmolu)? Reikia šiek tiek medaus ištirpinti vandenyje. Jei medus be priedų - vanduo bus šiek tiek sudrumstas be nuosėdų. Jei medus su priedais - bus nuosėdų. Jeigu į medų bus įmaišyta krakmolo , tai įlašinus į medų kelis lašus jodo, medus įgaus mėlyną atspalvį .
Citrinos
Citrina - nuo seniausių laikų žmonių vartojamas vaisius. Jį valgyta dar prieš 4000 metų. Citrinmedžiai prieš daugelį tūkstantmečių augo derlingose Eufrato ir Tigro lygumose. Archeologai Karalių slėnio kapavietėse rado piešinių, kurie rodo, kad senovės Egipte citrinos buvo naudojamos mumijoms balzamuoti. Senovės egiptiečiai vartojo citrinas įvairiems negalavimams gydyti, kaip diegliams išvaryti ir temperatūrai mažinti, geismui sustiprinti. Prinokusių citrinų sultimis būdavo koncervuojami maisto produktai, dezinfekuojamas ir valomas geriamasis ir buitinis vanduo bei gydomi įvairūs kasdieniniai negalavimai ir ligos.
Nors anuo metu citrinomis gydydavo ligas ir jos buvo mėgstamas , vertingas bei gardus prieskonis, vienu ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu šis augalas laikytas kenksmingu ir nuodingu. Bet šis klaidingas požiūris gyvavo neilgai.
Šiandien citrinos - būtina patiekalų, grožio puoselėjimo ir ligų gydymo receptų sudedamoji dalis. Iš citrinos galima gaminti patiekalus ir gaiviuosius gėrimus, daryti kremus ir pasiruošti kvapnias vonias, virti skausmą malšinančią arbatą ir spausti vitaminingas sultis.
Jei citrinos žievelė parudavusi, o vaisius minkštas,- citrina jau pernokusi. Patirtis rodo, kad kuo šviesesnė žievelė, tuo rūgštesnis minkštimas ir sultys. Todėl citrinas reiktų pirkti kuo šviesesnes.
Esant kambario temperatūrai, citrinos nepraranda savybių 8-10 dienų. Jei prireikia jas laikyti ilgiau, įdėkite jas į šaldytuvą. Stenkitės jas laisvai išdėlioti, kad iš visų pusių prieitų oras. Šaldytos citrinos nepraranda savybių net metus. Sultis supilkite į ledo formeles, taip bet kuriuo metu turėsite reikiamą jų porciją. Atšildytos jos bus lyg šviežios. Prieš šaldydami minkštimą, nulupkite žievę, supjaustykite norimo dydžio gabaliukais ir sudėtite į vakuuminį maišelį ar indą. Šitaip laikomą minkštimą žalią valgyti netinka, nes atšildytas atrodo lyg kempinė ir tinka tik virti. Jei jums reikia tik citrinos sulčių, galima šaldyti šveiką, nenuluptą vaisių. Atšildytas jis suminkštėja, nesunku išspausti sultis.
Liaudies medicinoje citrinomis gydoma daugelis ligų. Tam tinka visos vaisiaus dalys: minkštimas, sultys ir žievelė. Pastarojoje yra eterinio aliejaus- Citri aetheroleum. Jo galima gauti žievę spaudžiant šaltuoju būdu. 1 litrui eterinio aliejaus reikia 3000 citrinų. Perkant citrinų aliejų, būtina atkreipti dėmesį, jog jis būtų pagamintas natūraliai, be sintetinių priedų. Citrinų aliejų galima vartoti ir fizinėms, ir psichinėms ligoms gydyti. Kvapų terapijai vartojamas aliejus leidžia gerai pasijusti psichiškai, o geriamas- žudo kenksmingas bakterijas ir grybelius.
Citrusiniai vaisiai saugo nuo vėžio. Moksliniai tyrimai 27 šalyse parodė, kad vietovėse, kur mėgstama valgyti citrusinius vaisius, daug rečiau susergama skrandžio vėžiu. Švedų mokslininkai patvirtino, kad šie vaisiai užkerta kelią vėžiui plisti. Jie nustatė, kad žmonės, kasdien suvalgantys po citrusinį vaisių, 50-75% rečiau serga kasos vėžiu, nei tie, kurie per savaitę suvalgo mažiau nei 1 citrusinį vaisių.
Kaip vartoti citrinas gydymui?
Citrinose yra daug maistingų medžiagų, tinkančių ligų profilaktikai ir slopinančių negalavimus. Citrinas galima valgyti ir naudoti išoriškai. Nesvarbu, ar gertumėte arbatą ir sultis, darytumėte pavilgus, ar piltumėte į vonią. Citrinų kursas- natūrali gydymo priemonė.
Vaikams iki 2 metų nereikėtų odos trinti citrinų aliejumi ar sultimis nepatariama gerti sulčių ir valgyti minkštimo. Jų oda, skrandis ir žarnynas dar nėra tam pasiruošę. Ir vyresniems vaikams citrinų duokite atsargiai, prieš tai išbandykite.
Citrinų aliejus, kaip ir kiti eteriniai aliejai, yra koncentruota augalinė esencija. Ji stipriai veikia, todėl dažniausiai pakanka keletos lašų. Niekada netepkite neskiesto citrinų aliejaus ant odos ar gleivinės. Vonioms ir vonelėms geriausiai jį maišyti su medumi ar grietine, taip jis geriau pasiskirstys vandenyje ir nesusitelks lašeliais paviršiuje.
Citrinų sultys degina žaizdotą odą, bet šis skausmas trunka neilgai.
Jei vartosite citrinos žievelę, citrinas reikia nuplauti šiltu tekančiu vandeniu, po to indų plovikliu, ir vėl šiltu tekančiu vandeniu. Taip apdorotas citrinas galima naudoti kartu su žievele.
Kaip išgyti nuo...?
Alergija
1. Sergant alergija, vietoje kavos ir arbatos kasdien gerti lakišiaus nuovirą. Tinka tik iš labai kokybiškos žaliavos pagamintas gelsvos spalvos šviežias nuoviras.
2. 10 gr.medetkos žiedų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, užvirinti. 1-2 val. palaukti. Vartoti po 1 valgomą šaukštą 2-3 kartus per dieną.
3. 2 valgomus šaukštus dilgėlių lapų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. 1 val. palaukti; perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.
4. 10 gr. mėtos žolės užpilti 0,5 stiklinės verdančio vandens. 30 min. palaikyti verdančio vandens vonelėje. Vartoti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
5. 1 valgomą šaukštą ramunėlių žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens. 30 min. pakaitinti verdančio vandens vonelėje. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 2-4 kartus per dieną.
6. Rekomenduojamas 37-38 °C temperatūros lakišiaus vonios. 4 valgomusius šaukštus susmulkintos lakišiaus žolės užpilti 1 litru verdančio vandens. 15 min. palaukti ir supilti į vonią. Vonios daromos kasdien arba kas 2 dieną. Jų trukmė 20 min. Gydymo kursas- 10 procedūrų. Labai tinka vaikams.
7. Po lygiai sumaišyti dobilų lapų ir žiedų, beržų bei aviečių lapų, ramunėlių žiedų ir mėtų. 200 gr. mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. 15 min. pakaitinti ant silpnos ugnies, perkošti ir supilti į vonią. Procedūros trukmė 10 min. Galima daryti atskirai kiekvieno mišinį sudarančio augalo vonias. Tinka vaikams ir naujagimiams.
8. Esant nepūlingai alerginio dermatito formai, vartoti valerijono ištrauką po 30-40 lašų 3 kartus per dieną 2 mėnesių laikotarpyje.
Galvos skausmas
1. Jazmino žiedus sudėti į stiklainį, užpilti augaliniu aliejumi ir sandariai uždengus laikyti saulėkaitoje 40 dienų. Po to nenukošus laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, kas kart turinį sukratant. Padeda nuo peršalimo ligų sukeltos migrenos. Šiuo tepalu tepti galvą.
2. Jei galvos skausmą sukėlė aukšta temperatūra, keletą kartų per dieną kaktą ir smilkinius patrinti pašildytu citrinos minkštimu.
3. Įsiskaudėjus galvai, 7-10 min. medinėmis šukomis lėtai šukuoti galvą.
4. Padaryti cukraus tirpalą ir dėti ant kaktos jo kompresus.
5. Valgyti rozmarino žiedus ir lapus su duona (iš ryto nevalgius). Išnyks net įsisenėjęs galvos skausmas.
6. Gerti žaliają arbatą su erškėtuogių sirupu vietoj cukraus.
7. Ant skaudamos vietos dėti šviežius alyvos lapus.
8. Gerti juodųjų serbentų sultis po 1/4 stilklinės 3 kartus per dieną .
Kaip išgyti nuo...?
Alergija
1. Sergant alergija, vietoje kavos ir arbatos kasdien gerti lakišiaus nuovirą. Tinka tik iš labai kokybiškos žaliavos pagamintas gelsvos spalvos šviežias nuoviras.
2. 10 gr.medetkos žiedų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, užvirinti. 1-2 val. palaukti. Vartoti po 1 valgomą šaukštą 2-3 kartus per dieną.
3. 2 valgomus šaukštus dilgėlių lapų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. 1 val. palaukti; perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.
4. 10 gr. mėtos žolės užpilti 0,5 stiklinės verdančio vandens. 30 min. palaikyti verdančio vandens vonelėje. Vartoti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
5. 1 valgomą šaukštą ramunėlių žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens. 30 min. pakaitinti verdančio vandens vonelėje. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 2-4 kartus per dieną.
6. Rekomenduojamas 37-38 °C temperatūros lakišiaus vonios. 4 valgomusius šaukštus susmulkintos lakišiaus žolės užpilti 1 litru verdančio vandens. 15 min. palaukti ir supilti į vonią. Vonios daromos kasdien arba kas 2 dieną. Jų trukmė 20 min. Gydymo kursas- 10 procedūrų. Labai tinka vaikams.
7. Po lygiai sumaišyti dobilų lapų ir žiedų, beržų bei aviečių lapų, ramunėlių žiedų ir mėtų. 200 gr. mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. 15 min. pakaitinti ant silpnos ugnies, perkošti ir supilti į vonią. Procedūros trukmė 10 min. Galima daryti atskirai kiekvieno mišinį sudarančio augalo vonias. Tinka vaikams ir naujagimiams.
8. Esant nepūlingai alerginio dermatito formai, vartoti valerijono ištrauką po 30-40 lašų 3 kartus per dieną 2 mėnesių laikotarpyje.
Galvos skausmas
1. Jazmino žiedus sudėti į stiklainį, užpilti augaliniu aliejumi ir sandariai uždengus laikyti saulėkaitoje 40 dienų. Po to nenukošus laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, kas kart turinį sukratant. Padeda nuo peršalimo ligų sukeltos migrenos. Šiuo tepalu tepti galvą.
2. Jei galvos skausmą sukėlė aukšta temperatūra, keletą kartų per dieną kaktą ir smilkinius patrinti pašildytu citrinos minkštimu.
3. Įsiskaudėjus galvai, 7-10 min. medinėmis šukomis lėtai šukuoti galvą.
4. Padaryti cukraus tirpalą ir dėti ant kaktos jo kompresus.
5. Valgyti rozmarino žiedus ir lapus su duona (iš ryto nevalgius). Išnyks net įsisenėjęs galvos skausmas.
6. Gerti žaliają arbatą su erškėtuogių sirupu vietoj cukraus.
7. Ant skaudamos vietos dėti šviežius alyvos lapus.
8. Gerti juodųjų serbentų sultis po 1/4 stilklinės 3 kartus per dieną .
Nudegimai
1. Nudegimai, įvairios odos ligos gydomos šaltalankių aliejumi.
2. Jei nėra pūslių, nudegusią vietą nuplauti šaltu vandeniu ir apibarstyti geriamąja soda.
3. Sunkiai gyjančius nudegimus reikia gydyti griežčio sultimis.
4. Nudegimai, žaizdos, gydomos tepalu, pagamintu iš 100 gr. eglės sakų, vidinių kiaulės taukų ir vaško. Viską sumaišius išvirti, žaizdą nuplauti kalkiniu vandeniu (1 šaukštas negesintų kalkių ir 1 litras vandens), po to uždėti tvarstį su pagamintu tepalu.
5. Ant pūlinių žaizdų ir opų, nudegimų, dėti kopūstų lapų košeles, sumaišytas su kiaušinių baltymais.
6. Pūliniams, užkrėstoms žaizdoms, nudegimams gydyti rekomenduojama aprišti tas vietas medumi pateptu tvarsčiu.
7. Nusideginus patartina perpjauti žalią bulvę per pusę ir tuoj pat dėti ant nudegintos vietos, o po to galima dėti sutarkuotos žalios bulvės masę.
8. Nudegusią vietą apšlakstyti alijošiaus sultimis arba uždėti suminkštintą tarp rankų alijošiaus lapą.
2. Jei nėra pūslių, nudegusią vietą nuplauti šaltu vandeniu ir apibarstyti geriamąja soda.
3. Sunkiai gyjančius nudegimus reikia gydyti griežčio sultimis.
4. Nudegimai, žaizdos, gydomos tepalu, pagamintu iš 100 gr. eglės sakų, vidinių kiaulės taukų ir vaško. Viską sumaišius išvirti, žaizdą nuplauti kalkiniu vandeniu (1 šaukštas negesintų kalkių ir 1 litras vandens), po to uždėti tvarstį su pagamintu tepalu.
5. Ant pūlinių žaizdų ir opų, nudegimų, dėti kopūstų lapų košeles, sumaišytas su kiaušinių baltymais.
6. Pūliniams, užkrėstoms žaizdoms, nudegimams gydyti rekomenduojama aprišti tas vietas medumi pateptu tvarsčiu.
7. Nusideginus patartina perpjauti žalią bulvę per pusę ir tuoj pat dėti ant nudegintos vietos, o po to galima dėti sutarkuotos žalios bulvės masę.
8. Nudegusią vietą apšlakstyti alijošiaus sultimis arba uždėti suminkštintą tarp rankų alijošiaus lapą.
Nemiga
1. 20 gr. krapų sėklų užpilti 1 stikline verdančio vandens. 10 min. pakaitinti verdančio vandens vonelėje, atvėsinti ir vartoti po 1/2 stiklinės 30 min. prieš miegą.
2. 1 valg. šaukštą džiovintų krapų užpilti 1 stikline vandens ir pavirti. Ant kaktos uždėti šiame nuovire suvilgytą servetėlę.
3. Kiekvieną vakarą suvartoti po 1 valg. šaukštą medaus, ištirpinto stiklinėje šilto vandens.
4. 50 gr. raudonėlio žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens. 15 min. pakaitinti verdančio vandens vonelėje, 45 min. palaukti, perkošti ir gautu antpilu keletą kartų per dieną suvilgyti galvą bei kaktą. Ši procedūra numalšina ir galvos skausmą.
5. 1 valg. šaukštą pelyno žiedų užpilti 50 ml. degtinės ir 8 dienas palaukti. Vartoti po 15-20 lašų 3 kartus per dieną, 15 min. prieš valgį.2. 1 valg. šaukštą džiovintų krapų užpilti 1 stikline vandens ir pavirti. Ant kaktos uždėti šiame nuovire suvilgytą servetėlę.
3. Kiekvieną vakarą suvartoti po 1 valg. šaukštą medaus, ištirpinto stiklinėje šilto vandens.
4. 50 gr. raudonėlio žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens. 15 min. pakaitinti verdančio vandens vonelėje, 45 min. palaukti, perkošti ir gautu antpilu keletą kartų per dieną suvilgyti galvą bei kaktą. Ši procedūra numalšina ir galvos skausmą.
6. 10 apynio spurgų užpilti 1 stikline verdančio vandens. 1 val. palaukti, perkošti ir vartoti po 1 valg. šaukštą 4 kartus per dieną.
7. 1 arbat. šaukštelį aguonų sutrinti ir užpilti 1 stikline verdančio pieno. Palaikius 15 min., išgerti vienu kartu prieš miegą.
8. 2 arbat. šaukštelius mėtų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikyti termose. 300 gr. tokio nuoviro išgerti per dieną, 100 gr. tokio nuoviro galima dėti kaip kompresą ant kaktos.
Plaukų priežiūra
Stiprina plaukus.
1. 2 saujos džiovintų agurkų " ūsų" užpilamos 1 litru šalto vandens. 15 min. pavirinama, 30 min. palaukiama, perkošiama, ir gautu nuoviru įtrinamos plaukų šaknys.
2. Jeigu galvą plaunate muilu arba šampūnu, plaukus skalauti į vandenį įpylus citrinos sulčių ar acto,o paskutinį kartą plaukus išskalauti švariu vandeniu.
3. 3 valgomus šaukštu susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 1,5 stiklinės vandens. 15 min. pavirti, perkošti. Į gautą antpilą įpilti 9 šaukštus lydytų kiaulės taukų ir 2-3 val. palaikyti karštoje orkaitėje. Mišiniui atvėsus, nupilti susidariusį skystį, o gautu tepalu įtrinti galvos odą.
4. 20 gr. susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 0,5 litro vandens. 5 min. pavirinti, perkošti ir gautu nuoviru 2-3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą. Gydytis 2 mėn.
5. 4 dalis svogūno sulčių sumaišyti su 1 dalimi konjako ir 6 dalimis varnalėšos šaknų nuoviro. Tokiu mišiniu 2-3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą.
6. Smulkiai supjaustyti 2 svogūnus. Juos užpilti 1,5 stiklinės degtinės. Uždengti ir palaukus 2 val. perkošti. Gautu antpilu kasdien įtrinti galvos odą.
7. Sumaišyti 1 kiaušinio trynį su 1 valgomu šaukštu ricinos aliejaus. Užtepti ant plaukų ir šiltai apvynioti. Po 3 valandų išplauti muilu arba šampūnu.
8. 20 gr. ricinos aliejaus sumaišyti su 10 gr. šampūno ir šia tyrele ištepti plaukus. 2-3 min. pašukuoti plaukus ir apvynioti galvą polietileno maišeliu ir rankšluosčiu. Po pusantros valandos išplauti plaukus po tekančiu vandeniu ir perskalauti vandeniu su actu (2-3 valg. šaukštai acto litrui vandens) , kad jie blizgėtų.
2. Jeigu galvą plaunate muilu arba šampūnu, plaukus skalauti į vandenį įpylus citrinos sulčių ar acto,o paskutinį kartą plaukus išskalauti švariu vandeniu.
3. 3 valgomus šaukštu susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 1,5 stiklinės vandens. 15 min. pavirti, perkošti. Į gautą antpilą įpilti 9 šaukštus lydytų kiaulės taukų ir 2-3 val. palaikyti karštoje orkaitėje. Mišiniui atvėsus, nupilti susidariusį skystį, o gautu tepalu įtrinti galvos odą.
4. 20 gr. susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 0,5 litro vandens. 5 min. pavirinti, perkošti ir gautu nuoviru 2-3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą. Gydytis 2 mėn.
5. 4 dalis svogūno sulčių sumaišyti su 1 dalimi konjako ir 6 dalimis varnalėšos šaknų nuoviro. Tokiu mišiniu 2-3 kartus per savaitę įtrinti galvos odą.
6. Smulkiai supjaustyti 2 svogūnus. Juos užpilti 1,5 stiklinės degtinės. Uždengti ir palaukus 2 val. perkošti. Gautu antpilu kasdien įtrinti galvos odą.
7. Sumaišyti 1 kiaušinio trynį su 1 valgomu šaukštu ricinos aliejaus. Užtepti ant plaukų ir šiltai apvynioti. Po 3 valandų išplauti muilu arba šampūnu.
8. 20 gr. ricinos aliejaus sumaišyti su 10 gr. šampūno ir šia tyrele ištepti plaukus. 2-3 min. pašukuoti plaukus ir apvynioti galvą polietileno maišeliu ir rankšluosčiu. Po pusantros valandos išplauti plaukus po tekančiu vandeniu ir perskalauti vandeniu su actu (2-3 valg. šaukštai acto litrui vandens) , kad jie blizgėtų.
Dantų skausmas
1. Imti nedidelį gabalėlį šviežių arba sūdytų kiaulės lašinių. Jei lašiniai sūdyti, tai būtina nubraukti druską. Lašinių gabalėlį uždėti ant skaudamos vietos tarp dantenų ir žando. Lašinius laikyti burnoje 15-20 min., kol skausmas aprims.
2. Esant ilgam dantų skausmui, patartina naudoti valerijono šaknų lašus; gerti po 20 lašų 2-3 kartus per dieną.
3. Prie skaudamos vietos pridėti vatą sumirkytą beržų pumpurų užpile. 25 g. beržų pumpurų užpilti 100 ml spirito; laikyti 8 paras. Po to perkošus galima naudoti.
4. 8 arbatinius šaukštelius sausos susmulkintos melisos žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Laikyti 4 val., perkošti. Skalauti burną, esant dantų skausmui ir dantenų uždegimui.
5. Esant skausmingom dantenom, pūliniams po dantimi. Į indą įpilti apie 1,5 cm sluoksnio skysto liepų medaus. Įmti seną, būtinai surūdijusią, vinį. Įkaitinus iki raudonumo, ikišti į medų. Aplink vinį susidarys juodas sluoksnis, panašus į degutą. Šiuo juodu sluoksniu sutepti dantenas, geriausiai prieš miegą. Ligonio savijauta greitai pagerėja. Šiuo atveju rūdys, esančios ant vinies, turi gydomųjų savybių. Todėl kaitinant vinį, negalima į ją pūsti ar liestis prie jos, kad išlaikyti rūdis.
6. Nulupti česnako skiltelę. Aplink skaudamą dantį įtrinti dantenas šia skiltele.
7. Susmulkinti gabalėlį svogūno, suvynioti jį į marlę. Įkišti jį į ausį, priešingą skaudamam dančiui.
8. Esant skausmingom dantenom. Mažu teptuku neliečiant dantų suvilgyti dantenas citrinų sultimis.
